Andacht – Di. 20. August 2013

Guten Morgen!!!

HErr, Du hast mich erforscht und Du kennst mich.
Ob ich sitze oder stehe, Du weißt von mir.
Von fern erkennst Du meine Gedanken.
Ob ich gehe oder ruhe, es ist Dir bekannt;
Du bist vertraut mit all meinen Wegen.
Noch liegt mir das Wort nicht auf der Zunge –
Du, HErr, kennst es bereits.
Du umschließt mich von allen Seiten
und legst Deine Hand auf mich.
Psalm 139,1-5

Wie wunderbar, daß Gott selber mir heute so nahe ist! Noch weiß ich nicht, wie der Tag wird und was er bringen wird. Doch mein HErr weiß es. ER wird mich sicher hindurch bringen. Mein HErr ist mein allmächtiger Vater, der mich liebevoll von allen Seiten umschließt. ER hält Seine Hand über mir, diese starke und doch sanfte, liebevolle Hand, in der ich geborgen bin. Wie gut, daß ER da ist!
ER hat für diesen Tag gute Pläne und Gedanken; ER ist voller Hoffnung für mich! ER möchte mich heute segnen und ER möchte, daß ich zum Segen werde. Ich will alle meine Befürchtungen und Sorgen in Seine Hände legen. Ich will nicht nörgeln und jammern. Ich will nicht widerspenstig, rechthaberisch und stolz sein. Ich will nur mit IHM zusammen durch den Tag gehen, und ein wenig Sein Spiegelbild sein.

Danke, Vater, Du bist da! Ganz nahe bei mir – was könnte mich da noch erschrecken? Danke, Vater, Du hast nur gute Gedanken für mich, sogar wenn ich selber an mir zweifle. Du bist mein Retter, mein Helfer, mein Freund und mein guter Hirt!

Bibellese heute: Matthäus 22,23-46

Pamąstymas – rugpjūčio 20 d.

Labas rytas!!!!

„Jis nepadarė nuodėmės ir Jo lūpose nerasta klastos.

Šmeižiamas Jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino,

bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.”
1 laiškas Petro 2, 22-23

Dievas žino, kad šiame pasaulyje nėra daug teisybės. Žmonės suteikia vieni kitiems daug kančios. Todėl Dievas siuntė savo sūnų Jėzų, kad Jis būtų mums pavyzdys, parodytų, kaip elgtis.
Su Jėzumi taip pat buvo pasielgta labai neteisingai. Dažnai buvo kėsintąsi į jo gyvybę. Bet vietoj to, kad bijotų ar paskęstų nuogąstavimuose Jis tyloje ieškojo Dievo ir ramino Jame savo širdį. JIS žinojo, jog niekas nevyksta be Dievo žinios! Todėl jautėsi Dieve saugus ir stiprus. Kai Jį norėjo nukryžiuoti, Jis vėl nuėjo į Getsemanės sodą pabūti tyloje. JIS žinojo, kas Jo laukia, tad prašė Dievo patraukti šią kančios taurę nuo Jo. Tačiau pridūrė: „Teįvyksta, kaip nori! Tebūnie Tavo valia! Taip Jis šį reikalą, kaip ir savo gyvenimą, pilnai atidavė į dangiškojo Tėvo rankas, teisingajam Teisėjui. O Dievas iš Jo gyvenimo ir mirties padarė kažką nuostabaus:
„Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti Jo žaizdomis. Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.“ (eil. 24-25)
Dievas vis tik išgelbėjo Jėzų, vėl Jį prikėlė. Per Jėzaus kančią Jis išgelbėjo ir išlaisvino taip pat ir mus. Jei mes kenčiame ir patiriame neteisybę, Jis leis įvykti ir kažkam geram mumyse ar kituose žmonėse. Todėl paveskime save Dievui ir mokykimės ištverti neteisybę. Patikėkime visus savo reikalus teisingajam Teisėjui ir nekeršykime, neatsilyginkime patys. Mūsų gyvenimai Jo stipriose rankose!

Malda: Jėzau, aš pavedu savo reikalą Tau. Nenoriu piktu atsakyti į piktą. Noriu atleisti! Nenoriu pats teisti ir keršyti, bet noriu Tavyje rasti ramybę. Taip, kaip Tu buvai saugus ir nuo visko apsaugotas pas Tėvą ir JIS Tavimi rūpinosi, taip ir aš noriu mokytis pasitikėti savo Dievu. JIS dar niekuomet manęs nenuvylė!

Biblijos skaitinys: Evangelija pagal Matą 22, 1-22

Pamąstymai internete:
franklietuva.wordpress.com – lietuviškai.
franklitauen.wordpress.com– auf Deutsch.
franklitva.wordpress.com – po ruski.